1.1 atha yoganushasanam
1.1 Ir taip - pateikiamas jogos išdėstymas.
1.2 yogash chitta-vritti-nirodhah
1.2 Joga yra sąmonės modifikacijų sustabdymas.
1.3 tada drashtuh svarupe'vasthanam
1.3 Tada tampa akivaizdus gebėjimas suprasti objektus pilnai ir teisingai.
1.4 vritti-sarupyam itaratra
1.4 Kitu laiku (sąmonės) modifikacijos keičia objekto supratimą sutapatinant su proto ar mentalinėmis koncepsijomis.
1.5 vrittayah panchatayyah klishtaklishtah
1.5 (sąmonės) modifikacijos yra penkių rūšių - sukeliančios skausmą ar pasitenkinimą.
1.6 pramana-viparyaya-vikalpa-nidra-smritayah
1.6 Tai teisingų žinių šaltinis, neteisingos žinios, vaizduotė (haliucinacija), miegas ir atmintis.
1.7 pratyakshanumanagamah pramanani
1.7 Tiesioginis supratimas, proto išvados, autoritetingas liudijimas yra teisingų žinių šaltiniai.
1.8 viparyayo mithya-jnanam atad-rupa-pratishtham
1.8 Klaidinga interpretacija, klaidingas mąstymas, neatitinkantis realybės, yra neteisingų žinių šaltinis.
1.9 shabda-jnananupati-vastu-shunyo vikalpah
1.9 Loginės išvados be objekto yra vaizduotė (haliucinacija).
1.10 abhava-pratyayalambana vrittir nidra
1.10 Miegas yra natūralus sąmoningumo nebuvimas.
1.11 anubhuta-vishayasanpramosha smritih
1.11 Atmintis yra ankstesnės patirties atgaminimas.
1.12 abhyasa-vairagyabhyam tan-nirodhah
1.12 Modifikacijų kilimo sustabdymas pasiekiamas per praktiką ir neprisirišimą.
1.13 tatra sthitau yatno'bhyasah
1.13 Psichinės pastangos nukreiptos į stabilią būseną vadinama praktika.
1.14 sa tu dirgha-kala-nairantarya-satkarasevito dridha-bhumih
1.14 Pastoviai ir nepertraukiamai praktikuojant ilgą laiką būsena įsitvirtina.
1.15 drishtanushravika-vishaya-vitrishnasya vashikara-sanjna vairagyam
1.15 Neprisirišimas yra materialių ir mentalinių prisirišimų nugalėjimas.
1.16 tat param purusha-khyater guna-vaitrishnayam
1.16 Tas visiškas (atsisakymas, neprisirišimas) per savęs pažinimą atneša pergalę prieš kosmines jėgas.
1.17 vitarka-vicharanandasmitanugamat sanprajnatah
1.17 Objekto pažinimas tampa gilus ir visaapimantis. Toks pažinimas sukelia džiaugsmą (sampradžniata samadhi).
1.18 virama-pratyayabhyasa-purvah sanskara-shesho'nyah
1.18 Visų sąmonės modifikacijų nebuvimas atsiranda nuo akščiausio atsisakymo laipsnio. Samonės substancija tampa laisva nuo visų materialinių charakteristikų (asampradžniata smadhi).
1.19 bhava-pratyayo videha-prakritilayanam
1.19 Nesamoningas susitelkimas vyrauja bekūnėse, esančiose pirmapradėje būsenoje, esybėse.
1.20 shraddha-virya-smriti-samadhi-prajnapurvaka itaresham
1.20 Kiti (jogai) nesąmoningą susitelkimą pasiekia savidisciplina, entuziazmu, atidumu, savianalize.
1.21 tivra-sanveganam asannah
1.21 Arčiausiai yra tie kurių pastangos yra intensyvios, stiprios ir nuoširdžios.
1.22 mridu-madhyadhimatratvat tato'pi visheshah
1.22 Silpnas, vidutinis ir stiprus praktikos intensyvumas duoda atitinkamus rezultatus.
1.23 ishvara-pranidhanad va
1.23 Tobulybė taip pat pasiekiama susitelkiant į vistos sąmonę.
1.24 klesha-karma-vipakashayair aparamrishtah purushavishesha ishvarah
1.24 Visatos sąmonė nepaveikta gyvenimo veiksmo, liūdesio ir rezultatų.
1.25 tatra niratishayam sarvajna-bijam
1.25 Joje vyrauja absoliuti žinių visagalybė ir nepakartojama didybė.
1.26 sa purvesham api guruh kalenanavachchedat
1.26 Ji virš senovės mokytojų, virš laiko, erdvės, priežasties ir pasekmės.
1.27 tasya vachakah pranavah
1.27 Jos (Visatos sąmonės)išraiška yra garsas.
1.28 tajjapas tad-artha-bhavanam
1.28 Pastoviai kartojant šį garsą garsu ir mintimis, įsiklausant į skambėjimą
1.28 tatah pratyak-chetanadhigamo'py antaraya-bhavash cha
1.29 Suvokiama sąmonės esmė ir pašalinamos kliūtys.
1.30 vyadhi-styana-sanshaya-pramadalasyavirati-bhranti- darshanalabdhabhumikatvanavasthitatvani chitta-vikshepas te'ntarayah
1.30 Tos kliūtys yra ligos, tinginystė, abejonė, neatsargumas, mieguistumas, nesusitvardymas, klaidingas suvokimas, negalėjimas koncentruotis, koncentracijos nestabilumas.
1.31 duhkha-daurmanasyangamejayatva-shvasa-prashrasa vikshepa-sahabhuvah
1.31 Sielvartas,neramumas, drebulys kūne, kvėpavimo sutrikimai - visa tai išsiblaškęs protas (mąstymas).
1.32 tat-pratishedhartham eka-tattvabhyasah
1.32 Tai suvaldyti vienintelis dalykas - praktika.
1.33 maitri-karuna-muditopekshanam sukha-duhkha-punyapunya-vishayanam bhavanatash chitta-prasadanam
1.33 Sąmonė valosi ugdant šiuos jausmus - draugystė, užuojauta, linksmumas ir neutralumas tiems kas laimingi, nelaimingi, verti ir dori, neverti ir blogi.
1.34 prachchardana-vidharanabhyam va pranasya
1.34 Arba iškvėpimu ir sulaikymu.
1.35 vishayavati va pravrittir utpanna manasah sthiti-nibandhani
1.35 Susikaupiant į subtilius jutimus, išgaunamas proto (mąstymo) stabilumas.
1.36 vishoka va jyotishmati
1.36 Susikaupiant į neapimta kančių Dvasią, atsiranda pasitikėjimas savimi.
1.37 vita-raga-vishayam va chittam
1.37 Susikaupiant į pasiekusius tobulybę pasiekiama sąmoningumo ramybė.
1.38 svapna-nidra-jnanalambanam va
1.38 Taip pat analizuojant sapnus ir gilų sapną.
1.39 yathabhimata-dhyanad va
1.39 Taip pat susitelkiant į malonius dalykus.
1.40 paramanu-parama-mahattvanto'sya vashikarah
1.40 Jo (jogo) sąmoningumas viešpatauja nuo mažiausio atomo iki begalybės.
1.41 kshina-vritter abhijatasyeva maner grahitri-grahana-grahyeshu tatstha-tadanjanata samapattih
1.41 Kada proto (sąmoningumo) modifikacijos susilpnėja iki kristalo skaidrumo, tada atsiranda proto (sąmoningumo) gebėjimas pavirsti į bet kokią formą - ar tai būtų pažinimo subjektas (Aš), ar pažinimo procesas, ar pažinimo objektas.
1.42 tatra shabdartha-jnana-vikalpaih sankirna savitarka
1.42 Kai (subjektas, procesas ir objektas) sujungti žodžio reikšme, įdėja - tai pagrįsta mąstymu mąstymo transformacija (savitarka).
1.43 smriti-parishuddhau svarupa-shunyevartha-matra-nirbhasa nirvitarka
1.43 Kai (subjektas, procesas ir objektas) pažįstami nepasitelkiant atminties ir prisiminimų - tai nepagrįsta mąstymu transformacija (nirvitarka).
1.44 etayaiva savichara nirvichara cha sukshma-vishaya vyakhyata
1.44
(1) sukshma-vishayatvam chalinga-paryavasanam
(1) ta eva sabijah samadhih
(1) vichara-vaisharadye'dhyatma-prasadah
(1) ritambhara tatra prajna
(1) shrutanumana-prajnabhyam anya-vishaya vishesharthatvat
(1) taj-jah sanskaro'nya sanskara-pratibandhi
(1) tasyapi nirodhe sarva-nirodhan nirbijah samadhih
2.1 tapah-svadhyayeshvara-pranidhanani kriya-yogah (52)
2.1 Jausmų treniruotė savidisciplinai, fizikos ir metafizikos studijavimas, tapatinimasis "Aš" su Visatos sąmone - tai praktinės priemonės siekiant koncentruotos proto būsenos.
2.2 samadhi-bhavanarthah klesha-tanukaranarthash cha (53)
2.2 Kad pasiekti koncentruotą proto būseną, reikia susilpninti psichinius ir fizinius sutrikimus, jausmų protrūkius ir kliūtis.
2.3 avidyasmita-raga-dveshabhiniveshah kleshah (54)
2.3 Klaidingas suvokimas, savimeilė (egoizmas), prisirišimas, neapykanta, išlikimo instinktas yra penkios kliūtys.
2.4 avidya kshetram uttaresham prasupta-tanu-vichchinnodaranam (55)
2.4 Klaidingas suvokimas yra palanki terpė kitoms keturioms (egoizmas, prisirišimas, neapykanta, išlikimo instinktas), nesvarbu kokiame būvyje jos randasi.
2.5 anityashuchi-duhkhanatmasu nitya-shuchi-sukhatmakhyatir avidya (56)
2.5 Klaidingas suvokimas yra matymas vietoj laikino - amžina, vietoj nešvaraus - švarų, vietoj nešančio skausmą - malonumą, vietoj ne Aš - Aš.
2.6 drig-darshana-shaktyor ekatmatevasmita (57)
2.6 Sąmoningumo sutapatinimas su protine veikla yra savimeilė.
2.7 sukhanushayl ragah (58)
2.7 Tai kas veda prie malonumų yra prisirišimai.
2.8 duhkhanushayi dveshah (59)
2.8 Tai kas sukelia pasibjaurėjimą yra neapykanta.
2.9 svarasavahi vidusho'pi tatha rudho'bhiniveshah (60)
2.9 Išlikimo instinktas būdingas net ir išmintingiems.
2.10 te pratiprasava-heyah sukshmah (61)
2.10 Šios kliūtys gali būti įveiktos gražinant jas į priežastinį būvį.
2.11 dhyana-heyas tad-vrittayah (62)
2.11 Kliūčių grubūs pokyčiai ir pasekmės, gali būti įveikti per psichologinę analizę ir savianalizę meditacijoje.
(2) klesha-mulah karmashayo drishtadrishta-janma-vedaniyah (63)
(2) sati mule tad-vipako jaty-ayur-bhogah (64)
(2) te hlada-paritapa-phalah punyapunya-hetutvat (65)
(2) parinama-tapa-sanskara-duhkhair guna-vritti-virodhach cha duhkham eva sarvam vivekinah (66)
(2) heyam duhkham anagatam (67)
(2) drashtri-drishyayoh sanyogo heya-hetuh (68)
(2) prakasha-kriya-sthiti-shilam bhutendriyatmakam bhogapavargarthem drishyam (69)
(2) visheshavishesha-lingamatralingani gunaparvani (70)
(2) drashta dristhimatrah shuddho'pi pratyayanupashyah (71)
(2) tad-artha eva drishyasyatma (72)
(2) kritartham prati nashtam apy anashtam tad-anya-sadharanatvat (73)
(2) sva-svami-shaktyoh svarupopalabdhi-hetah sanyogah (74)
(2) tasya hetur avidya (75)
(2) tad-abhavat sanyogabhavo hanam tad drisheh kaivalyam (76)
(2) viveka-khyatir aviplava hanopayah (77)
(2) tasya saptadha pranta-bhumih prajna (78)
(2) yoganganushthanad ashuddhikshaye jnanadiptir a viveka-khyateh (79)
(2) yama-niyamasana-pranayama-pratyahara-dharana-dhyana-samadhyayo'shtavangani (80)
(2) tatra ahimsa-satyasteya-brahmacharyaparigraha yamah (81)
(2) ete jati-desha-kala-samayanavachchimah sarvabhauma mahavratam (82)
(2) shaucha-santosha-tapah-svadhyayeshvara-pranidhanani niyamah (83)
(2) vitarka badhane pratipaksha bhavanam (84)
(2) vitarka himsadayah krita-karitanumodita lobha-krodha-moha-purvaka mridu-madhyadhimatra duhkhajnananantaphala iti pratipaksha-bhavanam (85)
(2) ahimsa-pratishthayam tat-sanniddhau vairatyagah (86)
(2) satya-pratishthayam kriya-phalashrayatvam (87)
(2) asteya-pratishthayam sarva-ratnopasthanam (88)
(2) brahmacharya-pratishthayam virya-labhah (89)
(2) aparigraha-sthairye janma-kathanta-sanbodhah (90)
(2) shauchat svanga-jugupsa parair asansargah (91)
(2) sattvashuddhi-saumanasyaikagryendriyajayatma-darshana-yogyatvani cha (92)
(2) santoshad anuttamah sukha-labhah (93)
(2) kayendriya-siddhir ashuddhi-kshayat tapasah (94)
(2) svadhyayad ishta-devata-sanprayogah (95)
(2) samadhi-siddhir ishvara-pranidhanat (96)
(2) sthira-sukham asanam (97)
(2) prayatna-shaithilyananta-samapattibhyam (98)
(2) tato dvandvanabhighatah (99)
(2) tasmin sati shvasa-prashvasayor gativichchedah pranayamah (100)
(2) bahyabhyantara-stambha-vrittir deshakala-sankhyabhih paridrishto dirghasukshmah (101)
(2) bahyabhyantara-vishayakshepi chaturthah (102)
(2) tatah kshiyate prakashavaranam (103)
(2) dharanasu cha yogyata manasah (104)
(2) sva-vishayasanprayoge chitta-svarupanukara ivendriyanam pratyaharah (105)
(2) tatah parama vashyatendriyanam (106)
3.1 desha-bandhash chittasya dharana. (107)
3.1 Sąmoningumo fiksavimas į vidinį ar išorinį objektą yra koncentracija.
3.2 tatra pratyayaikatanata dhyanam (108)
3.2 Koncentracijos metu pastovi ir nepertraukiama įtaiga vadinama meditacija (dhijana).
3.3 tad evarthamatra-nirbhasam svarupa-shunyam iva samadhih (109)
3.3 Kada medituojančiojo sąmonėje tėra vienintelis neiškreiptas meditacijos objektas įvyksta sąmonės ir objekto integracija (susiliejimas, samadhi).
3.4 trayam ekatra sanyamah (110)
3.4 Visi trys (koncentracija, meditacija, integracija) sudaro pusiausvyrą (sanjama).
3.5 taj-jayat prajnalokah (111)
3.5 Įvaldžius sanjamą įgaunamos intuityvios žinios.
3.6 tasya bhumishu viniyogah (112)
3.6 Sanjama vystyti reikėtų laipsniškai.
3.7 trayam antarangam purvebhyah (113)
3.7 Šie trys komponentai (dharana, dhijana, samadhi) yra vidiniai ir sudėtingesni negu kiti jogos komponentai (jama, nijama, asana, pranajama, pratjahara).
3.8 tad api bahirangam nirbijasya (114)
3.8 Jie taip pat tampa išoriniais esant susiliejimui be objekto (asampradžniata samadhi).
(3) vyutthana-nirodha-sanskarayor abhibhava-pradhurbhavan nirodha-kshana-chittanvayo nirodha-parinamah (115)
(3) tasya prashanta-vahita sanskarat (l16)
(3) sarvarthataikagratayoh kshayodayau chittasya samadhi-parinamah (117)
(3) tatah punah shantoditau tulya-pratyayau chittasyaikagrata-parinamah (118)
(3) etena bhutendriyeshu dharma-lakshanavastha-parinama vyakhyatah (119)
(3) shantoditavyapadeshya-dharmanupati dharmi (120)
(3) kramanyatvam parinamanyatve hetuh (121)
(3) parinama-traya-sanyamad atitanagata-jnanam (122)
(3) shabdartha-pratyayanam itaretaradhyasat sankaras tat-pravibhaga-sanyamat sarva-bhuta-ruta-jnanam (123)
(3) sanskara-sakshatkaranat purva-jatijnanam (124)
(3) pratyayasya para-chitta-jnanam (125)
(3) na cha tat salambanam tasyavishayi-bhutatvat (126)
(3) kaya-rupa-sanyamat tad-grahya-shakti-stambhe chakshuh-prakashasanprayoge'ntardhanam (127)
(3) etena sthabdady antardhanam uktam (128)
(3) sopakramam nirupakramam cha karma tat-sanyamad aparanta-jnanam arishtebhyo va (129)
(3) maitry-adishu balani (130)
(3) baleshu hasti-baladini (131)
(3) pravritty-aloka-nyasat sukshma-vyavahita-viprakrishta-jnanam (132)
(3) bhavana-jnanam surye sanyamat (133)
(3) chandre tara-vyuha-jnanam (134)
(3) dhruve tad-gati-jnanam (135)
(3) nabhi-chakre kaya-vyuha-jnanam (136)
(3) kantha-kupe kshut-pipasa-nivrittih (137)
(3) kurma-nadyam sthairyam (138)
(3) murdha-jyotishi siddha-darshanam (139)
(3) pratibhad va sarvam (140)
(3) hridaye chitta-sanvit (141)
(3) sattva-purushayor atyantasankirnayoh pratyayavishesho bhogah pararthat svartha-sanyamat purusha-jnanam (142)
(3) tatah pratibha-shravana-vedanadarshasvada-vartta jayante (143)
(3) te samadhav upasarga vkyutthane siddhayah (144)
(3) bandha-karana-shaithilyat prachara-sanvedanach cha chittasya para-shariraveshah (145)
(3) udana-jayaj jala-panka-kantakadishvasanga utkrantisth cha (146)
(3) samana-jayaj jvalanam (147)
(3) shrotrakashayoh sanbandha-sanyamad divyam shrotram (148)
(3) kayakashayoh sanbandha-sanyamat laghu-tula-samapattesth chakashagamanam (149)
(3) bahir akalpita vrittir maha-videha tatah prakashavarana-kshayah (150)
(3) sthula-svarupa-sukshmanvayarthavattva-sanyamad bhuta-jayah (151)
(3) tato'nimadi-pradurbhavah kaya-sanpat tad-dharmanabhighatash cha (152)
(3) rupa-lavanya-bala-vajra-sanhananatvani kaya-sanpat (153)
(3) grahana-svarupasmitanvayarthavattva-sanyamad indriya-jayah (154)
(3) tato manojavitam vikarana-bhavah pradhana-jayash cha (155)
(3) sattva-purushanyata-khyati-matrasya sarvabhavadhishthatritvam sarvajnatritvam cha (156)
(3) tad-vairagyad api dosha-bija-kshaye kaivalyam (157)
(3) sthany-upanimantrane sangha-smayakaranam punar anishta-prasangat (158)
(3) kshana-tat-kramayoh sanyamad vivekajam jnanam (159)
(3) jati-lakshana-deshair anyatanavachchedat tulyayos tatah pratipattih (160)
(3) tarakam sarva-vishayam sarvatha-vishayam akramam cheti vivekajam jnanam (161)
(3) sattva-purushayoh shuddhi-samye kaivalyam (162)
(4) janmaushadhi-mantra-tapah-samadhijah siddhayah (163)
(4) jaty-antara-parinamah prakrity-apurat (164)
(4) nimittam aprayojakam prakritinam varanabhedas tu tatah kshetrikavat (165)
(4) nirmana-chittany asmita-matrat (166)
(4) pravritti-bhede prayojakam chittam ekam anekesham (167)
(4) tatra dhyanajam anashayam (168)
(4) karmashuklakrishnam yoginas trividham itaresham (169)
(4) tatas tad-vipakanugunanam evabhivyaktir vasananam (170)
(4) jati-desha-kala-vyavahitanam apy anantaryam smriti-sanskarayor ekarupatvat (171)
(4) tasam anaditvam chashisho nityatvat (172)
(4) hetu-phalashrayalambanaih sangrihitatvad esham abhave tad-abhavah (173)
(4) atitanagatam svarupato'sty adhva-bhedad dharmanam (174)
(4) te vyakta-sukshmah gunatmanah (175)
(4) parinamaikatvad vastu-tattvam (176)
(4) vastu-samye chitta-bhedat tayor vibhaktah panthah (177)
(4) na chaika-chitta-tantram vastu tad-apramanakam tada kim syat (178)
(4) tad-uparagapekshitvach chittasya vastu jnatajnatam (179)
(4) sada jnatasth chitta-vrittayas tat-prabhoh purushasyaparinamitvat (180)
(4) na tat svabhasam drishyatvat (181)
(4) eka-samaye chobhayanavadharanam (182)
(4) chittantara-drishye buddhi-buddher atiprasangah smriti-sanskarah cha (183)
(4) chiter apratisankramayas tad-akarapattau svabuddhi-sanvedanam (184)
(4) drashtri-drishyoparaktam chittam sarvartham (185)
(4) tad asankhyeya-vasanabhish chitram api parartham sanhatya-karitvat (186)
(4) vishesha-darshina atma-bhava-bhavana-vinivrittih (187)
(4) tada hi viveka-nimnam kaivalya-pragbharam chittam (188)
(4) tach-chidreshu pratyayantarani sanskarebhyah (189)
(4) hanam esham kleshavad uktam (190)
(4) prasankhyane'py akusidasya sarvatha viveka-khyater dharma-meghah samadhih (19l)
(4) tatah klesha-karma-nivrittih (192)
(4) tada sarvavarana-malapetasya jnanasyanantyaj jneyam alpam (193)
(4) tatah kritarthanam parinama-krama-samaptir gunanam (194)
(4) kshana-pratiyogi parinamaparanta-nirgrahyah kramah (195)
(4) purushartha-shunyanam gunanam pratiprasavah kaivalyam svarupa-pratishtha va chiti-shakter iti (196)
© 2011 Artūras